Kaip tinkamai kompostuoti

Visa, kas iš gamtos, turi ir atitekti gamtai. Šią seną tiesą ne visi žino, nes rudenį kuria laužus ir degina lapus, kurie puikiai tinka kompostui.

Ne vienas sodininkas lapus surenka ir išmeta į sąvartyną, nes neturi kantrybės kompostuoti arba nežino, kur juos sugrėbtus dėti, kaip tinkamai jų atsikratyti. Anot biologijos mokslų daktaro Leopoldo Juknevičiaus, itin nemėgsta gamintis komposto išpuoselėtas sodybas turintys miestiečiai. „Nukritę lapai ypač tinka kompostui, jų nereikėtų išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis į šiukšlyną. Nereikėtų sugrėbtų lapų dėti į krūvą. Tam tinka komposto dėžė. Kad lapai nesukristų ir nesuliptų į vientisą masę, juos reikia padžiovinti ir sumaišyti su kitomis atliekomis“, – aiškino pašnekovas. Jis pabrėžė, kad lapus reikia ne rauginti, o pūdyti, todėl kompostui netinka rauginių medžiagų turintys ąžuolo lapai. Nereikėtų kompostuoti ir riešutmedžio lapų, nes juose yra kitų augalų augimą stabdančių medžiagų. Pašnekovas priminė, kad sugrėbtų lapų nereikėtų pilti į betoninę duobę, nes kompostui ruošti būtina sąlyga – puikus vėdinimas. Neturintiesiems specialios dėžės specialistas patarė lapus krauti į medinį aptvarą. Ant kiekvieno žalių atliekų sluoksnio reikėtų užmesti porą kastuvų žemės, kad geriau daugintųsi bakterijos. L.Juknevičius priminė, kad kompostą būtina pridengti polietileno plėvele, beasbesčio šiferio lakštu ar kita danga, kad lietus neišplautų naudingųjų medžiagų. Trąša bus geresnė, jei bus naudojamas komposto aktyviklis, kuris ardo organines sodo liekanas ir neleidžia atsirasti nemaloniems kvapams, reguliuoja dirvos rūgštingumą. Pabarsčius šiuo priedu, trąša tinkama naudoti po 6–8 savaičių.

Ne visi žino, kad priplėkusiame šiene gausu šieno lazdelės bakterijų, kurios aktyviai skaido organiką. Tokį šieną reikia 15–20 min. pavirinti vandenyje, kiekvienam litrui skysčio pridėjus po šaukštą kreidos. Šieno lazdelės virimo temperatūroje virsta sporomis. Uždengtą indą reikia pastatyti šiltoje vietoje. Po kelių dienų vandens paviršiuje susidarys plėvelė – tai bus suaktyvėjusios bakterijos. Tokiu nuoviru laistant kompostą organinės medžiagos suyra sparčiau.

Kas tinka gaminti kompostui


Kompostui ruošti tinka visos biologiškai skaidžios atliekos: sodo ir daržo augalai, šienas, šiaudai, nupjauta žolė, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, pjuvenos, vandens telkinių augalai ir dumbliai, kai kurios virtuvės atliekos, arbatos, kavos tirščiai.

Jei norima į komposto krūvą dėti ką tik nupjautą žolę, ją reikėtų padžiovinti arba sumaišyti su stambesnėmis žaliosiomis atliekomis. Nupjauta ir į krūvą sukrauta žolė gali pradėti rūgti ir sulėtinti arba visiškai sustabdyti komposto gamybą.

Jei į komposto dėžę ketinama įmesti piktžolių su subrendusiomis sėklomis, jas vertėtų prieš tai uždengti skaidria plėvele ir palaikyti saulės atokaitoje. Taip sėklos perkais, sušus ir praras daigumą.

Namų sąlygomis kompostui gaminti galima naudoti specialią dėžę, galima ją ir patiems pagaminti. Dėžė turi būti dviejų skyrių: į pirmą kraunamos naujos atliekos, antrame skyriuje – bręstanti masė. Dugnas turi būti laidus vandeniui, apačioje būtina įrengti ventiliacijos angas. Dėžė turėtų būti iki 1 m aukščio, kad patogu būtų maišyti kompostą, su dangčiu. Statyti rekomenduojama pavėsyje, kad nekaitintų tiesioginiai saulės spinduliai. Subrendęs ir tinkamas naudoti kompostas yra vienalytis, tamsios spalvos, panašus į dirvožemį.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *